1932 m Verneriui fon Braunui buvo pasi�lyta dalyvauti kuriant karines raketas. 1932 m 11 01 jis karin�je baz�je Kummersdorfe organizuoja darb�. 1933m prad�ta projektuoti pirmoji raketa Aggregat 1 (A-1) kurios startin� mas� 150kg. Variklio trauka 295kg, ta�iau jau projektavimo metu pasteb�tos didel�s klaidos , buvo per�i�r�ta visa technin� dokumentacija ir gim� naujas projektas raketa A2 . 1934 m pagamintos ir paleistos dvi raketos A2 �Maks� ir �Meric� jos pakilo � 2000m auk�t�. Tais pa�iais metais buvo pastatyta dar viena karin� baz� skirta raket� tyrimams Peenemuende. Prad�tos projektuoti galingesn�s raketos A3 auk�tis 6,5m, storis 70cm, svoris 750kg., variklio trauka 1500kg . 1937m gruod�io 4,6,8 ir 12 dienomis jos buvo paleistos, bet toli nenuskrido. Buvo v�l pasteb�tos projektavimo klaidos ir raketa perprojektuota , duotas naujas pavadinimas A5 1938m buvo pagamintos ir paleistos 25 raketos A5 kurios pasiek� 12 km auk�t�. A5 tur�jo para�iutus, tod�l jas buvo galima panaudoti kelis kartus.
1936 m prad�tos projektuoti A4 numatomas skriejimo tolis buvo 260km, ji ne�� 3 tonos sprogmen� bendras svoris jau siek� 12 ton� variklio trauka 25 tonos.
1939 m Kumersdorfe apsilank� A.Gitleris. Braunas perskait� lekcij�. I� baz�s buvo paleistos kelios raketos. A.Gitleris beveik ne�nek�jo ir nieko neklausin�jo, tai ypa� stebino j� lydin�ius karininkus, nes �prastai ap�i�rint nauj� technik� (tankus, l�ktuvus) jis u�duodavo labai daug klausim� ir gilindavosi � visas smulkmenas. 1939m rugs�jo 19d mitinge Dancingre A.Gitleris pirm� kart� vie�ai parei�kia, kad kuriamas naujas ginklas prie� kur� niekas neatsilaikys.
1942 03 18 Bandant paleisti pirm� A4 raket� �vyko gedimas ir ji sprogo starto aik�tel�je.
1942 03 23 �vyko antras startas, bet raketa nuskriejo ma�iau negu 1km.
1943 02 17 Paleista A4 raketa vertikaliai auk�tyn pasiek� 192 km auk�t�.
BIUD�ETAS
1936 m i� biud�eto buvo skirta 20 mln marki� raket� projektavimui ir statybai.
1939 m po pergal�s prie� Lenkij� raketoms skirtas biud�etas buvo suma�intas 50 procent�.
1940 m po pergal�s prie� Pranc�zij�, raket� finansavimas buvo i�brauktas i� prioritetini� s�ra�o.
1941 m raketoms i� biud�eto skirta 50,4 mln marki�,
1942 m raketoms i� biud�eto skirta 150 mln marki�, u� juos galima buvo pagaminti 10000 tank�.
1943 06 07 Vernas fon Braunas ma��jant biud�etui skirt� raket� gamybai nuvyko � susitikim� su A.Gitleriu, jam buvo parodytas dokumentinis filmas ir garantuota, kad viena raketa kainuos 38000 marki� Gaminant j� kaina i�augo iki 300000 marki�. Tuo tarpu naujausias tankas Tigras kainavo 260000 marki� naikintuvas Me 109 �100000 marki�, 1kg milt� 300 marki�1kg kavos 300 marki�. Gaminant raketas A4 dalyvavo 800 firm� i� visos Europos 40 000 belaisvi� kurie steng�si visaip pakenkti raketoms j� pastangomis 15 procent� raket� neveik�. Nuo 1944m spalio iki 1945 kovo buvo pagaminta 5789 raketos i� kuri� 1500 d�l �vairi� prie�as�i� nepasiek� starto aik�teli� (degal� tr�kumas, ap�aud� prie�o aviacija).
KARAS
1944 m rugs�jo 6 buvo paleistos pirmos dvi karin�s raketos � Pary�i�.
1944 m rugs�jo 8 prasid�jo Londono ap�audymas.Buvo paleistos dvi raketos, viena pataik� � medinius gyvenamuosius namus. (�moni� auk� buvo i�vengta). Sprogus kitai �uvo trys �mon�s apie de�imt sunkiai su�eista. Nuo1944 m rugs�jo 8 iki 1945 m kovo 27d paleistos � Anglij� 1269 (i� j�1225 � London�) Pagal oficialius Anglijos duomenis 1054 pasiek� �al�, 2754�mon�s �uvo 6523 buvo su�eisti. Kontinente paleista 1739 i� kuri� 1593 � Antverpen� (Belgija) 6448 �mon�s �uvo 23368 buvo su�eista.20-30 procent� raket� nepasiekdavo tikslo.
PO KARO
1945 m i� Peenemuendo art�jant frontui buvo i�ve�ta dauguma technikos kuri pagrinde pateko � JAV. Amerika steng�si perimti vis� naujausi� technologij�, katu su 300 vagon� technikos buvo i�ve�ti 492 specialistai ir 644 j� �eimos nariai. � JAV emigravo ir Verneris fon Braunas . Nema�ai raket� pakliuvo ir Anglijai kuri pirmoji 1945 spalio 2 paleido trof�jin� raket� A4, JAV A4 buvo paleista 1946m baland�io16d.
Peenemuenda 1945 gegu�es 5d u��m� TSRS kariniai daliniai. � Vokietij� i�skub�jo TSRS specialistai rinkti ir studijuoti i�likusi� raketin� technik�. Buvo �steigtas Peenemuende institutas Nordhause, kuris Vokietijoj veik� iki 1947m. 1946 m i� Vokietijos � TSRS buvo i�ve�ti 150 vokie�i� specialistai dirb� su raketine technika . Jie �kurdinti mieste Osta�kov. I� i�likusi� dali� buvo pagamintos raketos .1947 spalio 18 buvo paleista pirma trof�jin� raketa kuri pakilo � 86km. auk�t� ir nuskriejo 206 km. Taip pat buvo gaminamos nuosavos raket� A4 kopijos pavadintos P1 1948 spalio 10 �vyko pirmas jos startas .