Pioneer Venus 1(Pioneer 12)
Pioneer Venus 1(Pioneer 12) JAV automatin� kosmin� stotis Venerai tirti. Mas� 600kg. Tur�jo bekrypt� anten�, atsargin� didelio kryptingumo antena, el. Lauko detektoriaus dipolin� anten�, plazmos analizatori�, zond� elektron� temperat�rai matuoti, radiokartografo anten�, raketinius variklius, mikrovariklius, Saul�s baterijas 7,5 m teik� 312 V energijos., astrodavikl�, Saul�s davikl�, infraradiometr�, neutrali�j� daleli� mas�s spektrometras, fotopolimetr�, ultraspektrometr�, analizatori� su v�linimo potencialu, magnetometras, didelio kryptingumo antena.
Paskirtis tirti i� orbitos aplink j�.
1978 12 04 Pasiek� Vener� ir buvo pervestas � elipsin� orbit� 376 km.-64 000 km. Po orbitos korekcijos buvo KA pervestas � 150 km. - 66 000 km. 24?al. orbit�, kuri buvo apskai�iuota darbui Veneros dienai (ji Veneroje t�s�si 243 �em�s dienas).
Nustat�, kad magnetinis laukas labai silpnas. Atmosfera prasideda 250 km. auk�tyje tankis 10-15 gr./cm3. Atmosfera sudaryta i� trij� debes� sluoksni� kuri� storis apie 10km. Vir�utinis prasideda ~70 km auk�tyje ir t�sesi apie ~5 km. Debesis sudaro 0,5-1,3 �m dyd�io sieros r�g�ties la�eliai kuri� kiekis 300 la�eliai 1 cm3. Vidurinis sluoksnis randasi nuo 56 iki 52 km auk�tyje. Debesys susideda i� skyst� 4 �m la�el� ir kiet� 10-15 �m daleli�. Tre�ias sluoksnis randasi nuo 49-51 km iki 47-48 km auk�tyje jame yra iki 35 �m sieros 400 daleli� 1 cm3. 100Km auk�tyje temperat�ra yra -93 �?. Pavir�iuje +454�?. Veneros atmosfera susideda i� anglies dioksido (~96%), azoto (~3.5%), sieros dioksido (0.015%), argono (0.015%), helio (0.01%), kit� duj�.
Pioneer Venus kartografavo 93 procentus Veneros pavir�iaus ir sudar� pirm�j� planetos �em�lap�. Pioneer Venus buvo naudojamas komet� tyrin�jimams 1984 04 15 buvo 8val tyrin�jama kometa Enk�; 1985 12 - 1986 02 Halio kometa; 1987 03 Vilsono kometa.
Veik� 14 met� iki 1992m.Projekto kaina 125 milijon� doleri�.�
1978 11 16 esant 12 mln.km. atstumui iki Veneros nuo trajektorinio bloko atsiskyr� didysis blokas, 1978 11 20 esant 10 mln.km. atstumui iki Veneros atsiskyr� likusieji zondai. Visi keturi 1978 12 09 �skriejo � Veneros atmosfer�. Trajektorinis blokas 41600 km/val grei�iu �skriejo � Veneros atmosfer� ir po 2 min. joje sudeg�. Didysis zondas (tur�jo 7 mokslinius prietaisus taip pat para�iut� sistem�. Duomenis � �em� perdavin�jo iki 256 bit /s grei�iu.) 11.5 km/s grei�iu �skriejo � Veneros atmosfer�, 47 km. auk�tyje buvo i�skleisti para�iutai (pagalbinis 0,75 m ir pagrindinis 5 m skersmens) . Didysis zondas, kaip ir vienas i� ma�� zond� leidosi Veneros dienos pus�je. Ma�asis zondas nukrit�s Veneroje veik� 67 min. Naktin�je Veneros pus�je leidosi du ma�i zondai (ma�ieji zondai para�iut� netur�jo. Duomenis � �em� perdavin�jo iki 64 bit /s grei�iu.). Visi nuleid�iam�j� zond� temperat�ros matuokliai sugedo 14 km. auk�tyje kai buvo pasiektas 360 laipsni� kar�tis. Projekto kaina 83 milijon� doleri�.