Mariner 1-2
�Magellan� JAV erdv�laivis Venerai tyrin�ti.
Svarbiausi u�daviniai � naudojant radiolokatori� nufotografuoti Veneros pavir�i� ir
detaliai i�tirti jos gravitacijos laik�. Megellan mas� 3400kg, ilgis 6,4m, plotis
(su i�skleistomis baterijomis) 9,2m. Magellan korpus� sudaro sta�iakampio gretasienio
ir daugiakamp�s prizm�s sekcijos. Sta�iakampio gretasienio priekyje buvo pritvirtinta 3,7m
kryptin� universalios paskirties (veik� kaip antena, radiolakatorius, auk��iamatis, radiometras)
ry�iui su �eme palaikyti antena, viduje �taisyti kryptin�s antenos valdymo �taisai, giroskopai,
cheminiai elementai energijos �altiniai (baterijos), prie galo prijungta daugiakamp�s prizm�s sekcija
su �vaig�d�i� skeneriu, vidutinio kryptingumo antena, kompiuteriu ir magnetofonais. Daugiakamp�s prizm�s
i�or�je �taisytas varikli� modulis, saul�s baterij� plok�t�s.
Magellan � kosmos� 1989.05.04 i�k�l� erdv�laivis �Atlantis�.
1990.08.10 Magellan �skriejo � dirbtinio Veneros palydovo orbit�. Steb�jimai buvo atliekami ciklais.
Per pirm�j� cikl� (1990.09.15-1991.05.15) naudojant radiolakatori� nufotografuota 84% viso Veneros pavir�iaus,
antrojo ciklo (1991.05.15-1992.01.15) metu nuskenuoti Veneros a�igaliai ir pirmojo ciklo metu nenuskenuotos sritus,
tre�iojo ciklo (1992.01.24 � 1992.09.15) metu buvo daromos nuotraukos Veneros kra�tovaizd�io erdviniams vaizdams sudaryti, ketvirtojo (1992.09.15-1993.05.24)- tiriamas Veneros gravitacijos laukas, penktojo (1993.05.24-1994.08.29) � atliekami aerodinaminio stabdymo manevrai ir tiriamas gravitacijos laukas. 1994.10.11 bandyta Magellan nutupdyti ant Veneros pavir�iaus. 1994.10.12 radijo ry�is su stotimi nutr�ko ir manoma, kad Magellan leisdamasis sudeg� Veneros atmosferoje.
Magellan nuskenavo apie 99% Veneros pavir�iaus ir padar� ma�daug 100m skyros nuotrauk�.