Kosmonautika

Luna

   1958 08 17 JAV paleido pirm� automatin� kosmin� aparat� kurio tikslas buvo tapti dirbtiniu M�nulio palydovu. Ai�ku tur�jo � tai reaguoti ir TSRS ir 1958 09 23 �vyksta pirmas bandymas. Pirm�j� kosmini� aparat� E1 tikslas buvo pataikyti � M�nul�. Palydovas ne�� rutul� sudaryt� i� plok�teli� ant kuri� �spaustas TSRS herbas ir u�ra�yta CCCP bei paleidimo data. Pataik�s � M�nul� plok�tel�s pa�irt� po grunt�. Tai pavyko padaryti tik i� �e�to bandymo (Luna 2). Sekanti u�duotis buvo jau sud�tingesn� - nufotografuoti nematom� i� �em�s M�nulio pus�. Tam tikslui buvo pagaminti kosminiai aparat� E2A, jie jau tur�jo Saul�s baterijas ir fotografavimo �rang� Janisei. �� tiksl� pavyko atlikti i� pirmo bandymo su Luna 3. Paskui buvo bandoma s�km� �tvirtinti. Buvo paleisti dar du kosminiai aparatai skirti ry�kesn�ms nuotraukom padaryti, bet s�km� �� kart� nusisuko.

   1958 09 23 9 val. 23 min Startavo raketa ne��ja Vostok L su kosminiu aparatu skirtu pasiekti M�nul� , bet po 93 s raketa susprogo. Taip baig�si pirmasis TSRS bandymas pasiekti M�nul�.

Luna 1958B 1958 10 11 Vostok L

   1958 10 11 23 val. 41min Startavo raketa ne��ja Vostok L su kosminiu aparatu skirtu pasiekti M�nul�, bet po 104 s raketa susprogo. Ir antram bandymui ne k� geriau pasisiek�.

Luna 1958C 1958 12 04 Vostok L

   1958 12 04 18 val. 18 min Startavo raketa ne��ja Vostok L su kosminiu aparatu skirtu pasiekti M�nul� , bet raketa ne��ja v�l sprogo po 245 s.

Luna 1

Luna � 1 1959 01 02 361kg.

   1959 01 02 Startavo raketa ne��ja Vostok L su kosminiu aparatu skirtu pasiekti M�nul�, bet jis � M�nul� nepataik�. �veik�s nuotol� nuo �em�s iki M�nulio praskriejo pro M�nul� 6000km atstumu ir tapo dirbtiniu Saul�s palydovu. Ai�ku TSRS i� karto paskelb� apie �� �vyk� ir pasigyr�, kad j� kosminis aparatas tapo pirmasis pasaulyje Saul�s dirbtiniu palydovu. Apie tikr� jo paleidimo tiksl� buvo nutylim�, kaip ir prie� tai sekusias nes�kmes.

Luna 1959A 1959 06 18 Vostok L

   1959 06 18 8val. 06min Startavo raketa ne��ja Vostok L su kosminiu aparatu skirtu pasiekti M�nul�, bet po 153 s. raketa susprogo. Ir v�l nes�km�.

Luna � 2 1959 09 12 387 kg.

   Pagaliau 1959 09 12 Startavo raketa ne��ja Vostok L su kosminiu aparatu Luna 2 kuris pirmasis pasaulyje 1951 09 14 2 val. 22min. nukrito ant M�nulio. Sudu�o ir rutulys sudarytas i� plok�teli� ant kuri� �spaustas TSRS herbas ir u�ra�yta CCCP bei paleidimo data.

Luna 3

Luna � 3 1959 10 04 279kg.

   1959 10 04 Startavo raketa ne��ja Vostok L su kosminiu aparatu Luna 3 jis apskriejo M�nul�. 1959 10 07 Pirm� kart� i� 65000-68000km. atstumo nufotografavo nematom�j� M�nulio pus�. 1959 10 18 priart�j�s prie �em�s Luna 3 radijo signalais perdav� nuotraukas. Tyrin�jant jas atrasti nematomos M�nulio pus�s krateriai, kuriems suteikti vardai: Celkovskio, Kur�iatovo, �iulio Verno, D�iordano Briuno ir kt.
   Po keli� m�nesi� TSRS pasiek� netik�tas siuntinys i� Pranc�zijos su 1000 buteli� su vynu. Pasirodo Pranc�zijos vyndarys Anri Mer ka�kada buvo pa�ad�j�s juos tam, kas pirmas pa�velgs � nematom� M�nulio pus�. Pa�ad� teko tes�ti...

Luna 1960A 1960 04 15

   1960 04 15 15val 06 min Startavo raketa ne��ja Vostok L su kosminiu aparatu skirtu padaryti tikslesnes M�nulio nuotraukas, ta�iau ne�gav�s antro kosminio grei�io tapo dirbtiniu �em�s palydovu. Po m�nesio sudeg� �em�s atmosferoje.

Luna 1960B 1960 04 19

   1960 04 19 16val 07 min Startavo raketa ne��ja Vostok L su kosminiu aparatu skirtu padaryti tikslesnes M�nulio nuotraukas. Raketa susprogo po 1s, tuo pa�iu apgadindama ir starto aik�tel�.

Сайт управляется системой uCoz