Mars 1M
Marsas buvo, planeta kuri kaip užkeikimas lydėjo TSRS (Rusiją) . Nei vienam kosminiam aparatui nepavyko įvykdyti jiems skirtų užduočių. Nuo 1960 iki 1996 buvo paleista 18 kosminių aparatų skirtų tirti Marsą. Iš jų 8 sudegė Žemės atmosferoje, su kitais buvo prarastas ryšys. Tik Mars 5 ir Fobas 2 startai buvo sėkmingesni, bet ir su jais prieš laiką buvo prarastas ryšys o jie savo užduotis neįvykdė.
Pirmų KA 1M tikslas buvo pataikyti į Marsą. Tarp kitko prieš tai juose buvo numatyta įtaisyti įranga kuri nustatytų ar yra Marse gyvybė, tačiau bandant ją virš Baikanūro prietaisas rodė, kad šioj Žemės vietoj gyvybės nėra. S.Koroliovas atsisakė šio prietaiso. Automatinių kosminių aparatų pagrindas buvo pasirinktas KA Luna 3 , kuris sėkmingai nufotografavo Mėnulio nematomą pusę. Tarp jų buvo prietaisas Jenisei kurio pagalba numatyta fotografuoti Marsą iš pralekiančios trajektorijos. Buvo planuota pagaminti tris KA du praskriejančius ir vieną su nuleidžiamu bloku, bet nuspręsta dėl laiko stygiaus pagaminti du pralekiančius.
Nepakilo į dirbtinę Žemės palydovo orbitą.Pirmas ir antras raketos nešėjos �Molnija� blokai suveikė trečia gavo klaidingą pranešimą ir ji nukrypo nuo apskaičiuotos krypties, automatiškai buvo duta komanda išjungti variklius ir raketa pradėjo kristi žemyn. Sudegė atmosferoj virš vakarų Sibiro.
Nepakilo į dirbtinę Žemės palydovo orbitą. Nesuveikė raketos nešėjos �Molnija� trečias bloko variklis. Raketa sudegė atmosferoj virš Sibiro.
Po nesėkmingo pirmo bandymo buvo paruošti trys KA Marso tyrimui 2MB iš kurių vienas skirtas nusileidimui Marse. Tuo metu vos nekilo atominis karas �Kubos krizė�. Ruošiama startui į Marsą raketa buvo nuimta ir pradėta ruošti raketą su branduolinę galvute. Kai TSRS ir JAV susitarė dėl Kubos, toliau buvo vykdomi pasiruošimai pagal Marso tyrimo programą.
Mars 2MB-4-1 1962 10 24
Neišskriejo iš dirbtinės Žemės palydovo orbitos. Nesuveikė raketos nešėjos �Molnija� ketvirtas blokas skirtas nukreipti KA iš Žemės orbitos skrydžiui į Marsą. Sudegė Žemės atmosferoi 1962 10 29
11962 11 02 išskriejo iš Žemės orbitos ir skrido į Marsą. 1963m kovo mėn 21d. nutrūko ryšys su KA nutolus stočiai 106mln km nuo Žemės. Neveikianti stotis praskriejo Marsą 1963 05 19 apie 200 tūkstančių km. atstumu nuo planetos paviršiaus.
Neišskriejo iš dirbtinės Žemės palydovo orbitos. Nesuveikė raketos nešėjos �Molnija� ketvirtas blokas skirtas nukreipti KA skrydžiui į Marsą. 1962 11 05 sudegė Žemės atmosferoi. KA buvo skirtas nusileidimui Marse.
Zond-2 1964 11 30
Sėkmingai pakilus raketai nešėjai ir išvedus KA į dirbtinės Žemės palydovo orbitą neišsiskleidė viena saulės baterija, ją pavyko išskleisti tik gruodžio 15 kai jau buvo praleista galimybė nukreipti KA į Marsą. Ji buvo nukreipta �bet kur�.
Sekančiam bandymui buvo pastatytos dvi stotys. Projektas M69. Dabar buvo atsisakyta raketų nešėjų �Molnija� jas pakeitė naujos raketos �Proton�. Abi stotys buvo iš dviejų dalių viena skirta minkštai nusileisti Marse kita tyrinėti Marsą iš orbitos.
Mars 2M 251 1969 03 27
Nesuveikus trečiam raketos nešėjos �Proton-K� blokui KA nepakilo į dirbtinę Žemės palydovo orbitą.
Sprogus vienam iš šešių variklių pirmo bloko raketos nešėjos �Proton-K� ji nukrito už 3 km. nuo starto vietos.