KA Fobas
"Mars" stočių nesėkmės neatbaidė konstruktorių siųsti į Marsą KA, priešingai buvo planuojama paimti iš Marso gruntą ir pristatyti jį į Žemę. Bet galutinį tašką padėjo raketos nešėjos N-1 nesėkmės, su kuria buvo planuojama atlikti šiuos ambicingus planus.
Tik 1979 m pradėta planuoti nauja stotis į Marsą �Fobas�, jei nuo 1980m iki 1989m išleista 500 mln. rublių. Abi stotis turėjo orbitinius ir nuleidžiamuosius aparatus skirtus Fobo paviršiaus tyrimui, tarp jų ir fotokameras skirtas Fobo panoramoms daryti. Fobas 2 turėjo papildomai turėjo šokinėjantį robotą skirtą Fobo paviršiaus tyrinėjimui keliuose vietose.
1988 07 12 Išskriejo iš Žemės orbitos ir nuskriejo į Marsą. 1988 08 28 operatoriui davus klaidingą komandą stoties Saulės baterijos �pametė� Saulę. Klaida buvo pastebėta tik rugsėjo 2 kai stotis nebeatsiliepė. Bandymai taisyti padėtį nepadėjo, jau buvo išsikrovusios stoties Saulės baterijos.
1989 01 29 pasiekė Marsą. Prasidėjo Marso ir Fobo fotografavimas ir tyrinėjimas. Baigus pirmą tyrinėjimo etapą KA pradėjo artintis prie Fobo. Balandžio 7 buvo numatyta suartėti su marso palydovu iki 50m atstumu ir numesti ant jo zondus. 1989 03 27 buvo fotografuojamas Fobas iš nedidelio 370 km nuotolio ir staiga ryšys su stotim nutrūko.