Orbitinis modulis
Vikingas-1 1975 08 20
Orbitinis modulis 3500kg bendra masė su kuru.(900kg orbitinis, 600kg nuleidžiamasis)
1976 06 19 tapo dirbtiniu Marso palydovu. Orbita apogėjus: 33 000 km, perigėjus 1513 km apskriejimo laikas 24.66valandos. Visą mėnesį buvo ieškoma tinkama nusileidimo vieta, pagaliau darant 30 orbitą 1976 07 20 1:51 nuleidžiamasis zondas atsiskyrė nuo orbitinio ir pradėjo lestis. Leidžiantis zondui 5,8km aukštyje buvo išskleistas 16m skersmens parašiutas. 1,4km aukštyje buvo įjungti minkšto nusileidimo varikliai. 5:12:07 zondas nusileido Chriso lygumoje. 6:52 buvo perduotos į Žemę pirmos dvi Marso paviršiaus nuotraukos. Marso paviršiaus temperatūra svyravo -50�C nuo dieną iki -130�C naktį. 1977m per smėlio audrą buvo užfiksuotas 25 m/s vėjo greitis, nors audros epicentras buvo toli nuo zondo buvimo vietos. Zondas veikė iki 1982 11 30
Orbitinis modulis toliau tyrinėjo Marsą. 1977 02 12 buvo priartėta 90km atstumu prie Marso palydovo Fobo. (227 orbita). 1977 03 11 darant 263 ratą Viking 1 buvo priartėjas prie Marso paviršiaus 300 km atstumu, fotografijose matėsi 20 metrų dydžio paviršiaus detalės . Orbitinis modulis veikė iki 1980 08 07 iki to laiko apskriejo Marsą 1400 kartus.
Vikingas-2 1975 09 09
1976 08 07 tapo dirbtiniu Marso palydovu ir buvo ieškoma tinkama zondui nusileidimo vieta. 1976 07 19 darant 25 orbitą buvo nuleistas zondas Chriso lygumoje kuris veikė iki 1982 11 30. Orbitinis modulis toliau tyrinėjo Marsą.
1977 09 25 buvo priartėta 22km atstumu prie Marso palydovo Deimo. (404 orbita). 1977 10 23 darant 432 ratą Viking 2 buvo priartėjąs prie Marso paviršiaus 300 km atstumu. Orbitinis modulis veikė iki 1980 07 25 iki to laiko apskriejo Marsą 706 kartus padarė apie 16 000 nuotraukų, tarp jų ir Marso palydovo Deimo.
Per 6725 km vienas nuo kito vekę �Vikingai� perdavė į Žemę 4500 nuotraukų ir apie 3 mln. meteorologinių, t. y. oro temperatūros, slėgio ir vėjo greičio matavimų. Aplink Marsą skrieję orbitiniai moduliai perdavė 52 000 paviršiaus nuotraukų, iš kurių buvo sudarytas Marso žemėlapis ir gaublys. �Vikingai� stebėjo dvi globalines ir 10 lokalinių dulkių audrų. Nuleidžiamieji moduliai parodė, kad audrų metu atšąla, padidėja slėgis, o vėjo greitis pasiekia 25�30 m/s. Audrai nurimus, ant �Vikingų� korpusų liko plonas rausvų dulkių sluoksnis.
Stočių nuleisti aparatai turėjo mechanines rankas gruntui paimti į aparatų kameras. Jose panaši į Marso atmosferą būtų turėjusi pakisti, jei paimtame grunte būtų buvę mikroorganizmų, kurie minta, kvėpuoja, šalina nereikalingas medžiagas. į kameras buvo įdėta maistingųjų medžiagų, prileista vandens garų, jų viduje pakelta temperatūra. Bandymams naudota žymėtoji radioaktyvioji anglis. Iš viso atlikti trys pagrindiniai bandymai: maisto medžiagų apykaitos (metabolizmo), fotosintezės ir dujų apykaitos.
Pirmas bandymas parodė, kad kameroje vyksta medžiagų apykaita, kad gausiai skiriasi žymėtoji anglis.
Atliekant antrą bandymą, laboratorijos kamera buvo pripildyta Marso atmosferos ir radioaktyviosios anglies. Vidus buvo apšviestas dirbtinės saulės spinduliais. Vykstant fotosintezei, mikroorganizmai turėjo pasisavinti žymėtąją anglį. Bandymo rezultatas išėjo neaiškus: grunto medžiagoje kartais rasdavosi žymėtosios anglies, kartais ne.
Trečias bandymas turėjo parodyti, ar kvėpuoja mikroorganizmai. Laboratorijos kameros oro sudėtis per eksperimentą smarkiai kito, tačiau tas kitimas rodė, jog vyksta ne biologinis, o cheminis procesas.
Vienas eksperimento vadovų, amerikiečių astronautas prof. K.Seganas, apibūdindamas pirmuosius įspūdžius, rašė: �Vikingų� stotyse atlikti eksperimentai rodo, kad Marse gyvybė arba yra, arba jos nėra.