Mariner 3-4
Pirmose (Mariner 4, Mariner 5) stotyse buvo įrengta televizijos aparatūra; magnetometras magn. lauko stiprumui matuoti, jonizacijos kamera kosm. spinduliams tirti, Saulės plazmos detektorius protonams registruoti, meteorinių dalelių detektorius dalelių judėjimo kiekiui ir jų pasiskirstymui arti Žemės matuoti. Kitose stotyse dar buvo įrengta: ultraspektrometras atmosferos ir jonosferos dujų sudėčiai tirti, infraspektrometras Žemųjų atmosferos sluoksnių temperatūrai, vandens garų pasiskirstymui, kitų medžiagų mažiems kiekiams matuoti, infraradiometras planetų paviršiaus sudėčiai, šilimo ir aušimo greičiui matuoti. Iš viso šiai programai išleista apie 554 milijonai dolerių.
1964-11-28 14:22 Atlas-Agena iškėlė automatinį kosminį aparatą, skrydžiui į Marsą. 1965 07 14 Stotis praskriejo pro Marsą 10000km atstumu. Tyrė atmosferą, magnetinį lauką. Pirmą kartą perdavė į Žemę 22 Marso nuotraukas. Marso fotografavimas užėmė 26 min, tačiau tik po 11 valandų pradėjo jas perdavinėti į Žemę, vienai nuotraukai sugaišdamas net 8,66 valandas. Ryšys nutrūko 1967 12 20 Tapo dirbtiniu Saulės palydovu. Išviso perduota 5.2 milijonų bitų informacijos. Mariner 4 misija kainavo 83.2 milijonus dolerių.
1969-02-24 01:29 Raketa nešėja Atlas/Centaur iškėlė automatinį kosminį aparatą, skrydžiui į Marsą. 1969 08 05 Stotis praskriejo pro Marsą 3431 km atstumu, tirdamas, fotografuodamas, jo pusiaujo sritį. Tapo dirbtiniu Saulės palydovu. �Marineris-6" ir �Marineris-7" perdavė 800 milijonus bitų informacijos. Nufotografuota 20% Marso paviršiaus. Automatinis kosminis aparatas perdavė 49 tolimas ir 26 detalesnes Marso paviršiaus nuotraukas.
1969-03-27 22:22 Raketa nešėja Atlas/Centaur iškėlė automatinį kosminį aparatą, skrydžiui į Marsą. 1969 08 05 Stotis praskriejo pro Marsą 3430km atstumu, jį tirdamas, fotografuodamas. Tapo dirbtiniu Saulės palydovu. Automatinis kosminis aparatas perdavė 93 tolimas ir 33 detalesnes Marso paviršiaus nuotraukas.
Nepavykęs bandymas paleisti į Marsą. Avarija, sutriko valdymas, ir nešančioji raketa nukrito į Atlantą.
1971-05-30 1971-05-30 22:23 Raketa nešėja Atlas/Centaur iškėlė automatinį kosminį aparatą, skrydžiui į Marsą. 1971 11 14 Stotis tapo dirbtiniu Marso palydovu. Orbita siekė 1398 km aukštį, apskriejimo periodas 12 val 34 min. Po dviejų dienų 6 sekundėms buvo įjungti raketos varikliai ir orbita sumažinta iki 1387 km aukščio, apskriejimo periodas 12 val. Marse Rugsėjo 22 Noachis regione prasidėjo smėlio audra, kuri netrukus apėmė beveik visą Marso paviršių. Audros metu nesimatė net Olimpo - aukščiausio Marso vulkano. Audra tesėsi iki gruodžio. Pasibaigus audrai prasidėjo Marso fotografavimas Iki 1972 10 27 stotis perdavė į Žemę 7329 Marso paviršiaus, Marso palydovų Deimo ir Fobo nuotraukas. Iš viso perduota 54 milijardų bitų duomenų.
Dar apie programą "Mariner" skaitykite:
Merkurijus,
Venera