Kosmonautika

Voyager




Voyager


   Vojad�eris (Voyager)- JAV automatin� kosmin� stotis i�orin�ms Saul�s sistemos planetoms ir j� palydovams, tarpplanetiniai erdvei tirti.
   Startin� mas� 798 kg. (mokslin� aparat�ra 86 kg). Ilgis 2,5 m.Turi 3 radioizotopinius el. energijos �altinius (svoris 39kg.kiekvienas 51cm ilgio ir 41cm plo�io ), didelio kryptingumo anten� (3,66m), televizijos kamer�, 2 skaitmeninius kompiuterius. Yra �d�tos plok�tel�s su �vairiais gamtos ir �moni� gars� �ra�ais 110 min trukm�s, videoplok�tel� � su 115 vaizdo �ra��.




Amalt�jos nuotrauka padaryta 1979-03-05 02:34:57 i� 705851km. atstumo

1977 09 05 Voyager 1 Titan 3E


      Vojad�eris 1 �skriejo � asteroid� �ied� 1977 12 10 i�skriejo i� jo 1978 09 08. 1977 12 15 Voyager 1 aplenk� Voyager 2 Jupiter� praskriejo 1975m 03 05 d -280000km atstumu. Jupiterio �Galil�jaus� palydovus praskriejo tokiais atstumais nuo j� pavir�iaus: Ijo-20000km; Europ�- 732000km; Ganimed�-120000km ir Kalist� � 125000km. Padar� apie 19000 Jupiterio ir jo palydov� nuotrauk� ir perdav� daug kit� duomen�. Vojad�eris 1 atrado Jupiterio �ied� kurio storis apie 30km, plotis apie 6500-8700km, nuotolis nuo Jupiterio vi�utinio debes� sluoksnio 57000km, aplink Jupiter� apsisuka per 7val. , taip u�fiksavo Jupiterio atmosferoje �aibus ir pa�vaistes. Ijo palydove u�fiksavo 8 veikian�ius ugnikalnius. Jie i�mesdavo dujas � 250km auk�t�. Pavir�iaus temperat�ra 100k, yra kar�tos d�m�s 300-400K. tikriausiai i�siliejusi lava. Nustat�, kad Europa yra padengta storu ledo sluoksniu. Vojad�eris 1 buvo nukreiptas � Saturn�.



   Dar apie programą "Voyager 1" skaitykite: Saturnas

Сайт управляется системой uCoz