Venera 1
Startavo raketa nešėja Molnija su pirmąją kosmine stotimi skirta Venerai tirti. Tačiau nesuveikus raketos nešėjos ketvirtai pakopai zondas liko Žemės orbitoje.
Raketa nešėja Molnija sėkmingai iškėlė KA skrydžiui
į Venerą. 1961 02 19 nutrūko ryšys su KA Venera 1 atstumas iki stoties buvo
2mln km ,"nebylus" KA 1961 gegužės 14 praskriejo pro Venerą 1000000 km atstumu.
Nesuveikus raketos nešėjos ketvirtai pakopai zondas liko Žemės orbitoje. 1962 08 28 sudegė žemės atmosferoje. Buvo skirtas nusileisti Veneroje.
Nesuveikus raketos nešėjos ketvirtai pakopai zondas liko Žemės orbitoje. Buvo skirtas nusileisti Veneroje.
Nesuveikus raketos nešėjos ketvirtai pakopai zondas liko Žemės orbitoje. Buvo skirtas tirti Venerą iš praskriejančios orbitos. Turėjo fotografavimo kameras.
Nesuveikus raketos nešėjos trečiai pakopai zondas liko Žemės orbitoje. Buvo skirtas tirti Venerą iš praskriejančios orbitos.
Sugedus valdymo sistemai erdvėlaivis tapo dirbtiniu Žemės palydovu. Orbita Perigelije: 197 km. Apogėjuje: 209 km. Buvo skirtas nusileisti Veneroje.
Sugedus valdymo sistemai erdvėlaivis tapo nevaldomas; bet ryšį buvo galima palaikyti. Tačiau likus iki Veneros skristi dar apie mėnesį nutrūko ir ryšys. 1964 liepos 14 praskriejo nuo Venerą 100000 km atstumu. Buvo skirtas nusileisti Veneroje. Tapo dirbtiniu Saulės palydovu.
Likus iki Veneros skristi 17 dienų, nutrūko ryšys su stotimi.
1966 02 27 Praskriejo pro Venerą 24000 km atstumu. Duomenų į Žemę
neperdavė. Buvo skirtas tirti Venera iš praskriejančios orbitos.
1966 03 01Prieš leidimąsi į Veneros atmosferą nutrūko ryšys su Žeme. Nukrito ant Veneros. Pirmoji kosminė stotis pasiekusi planetą. Duomenų į Žemę neperdavė.
Atsiskiriant nešančiosios raketos pakopoms sugedo erdvėlaivio valdymas,
erdvėlaivis liko skrieti dirbtinio Žemės palydovo orbitoje.
Orbita Perigelije: 222 km. Apogėjuje: 296 km.
Buvo skirtas tirti Venera iš praskriejančios orbitos.
1967 10 18 nuo pagrindinio modulio atsiskyrė nuleidžiamas zondas (masė 382kg) kuris išskleidė parašiutus ir pradėjo minkštą leidimąsi. Leisdamasis į Venerą, matavo jos atmosferos fizikines ir chemines charakteristikas. (nustatyta , kad Veneros atmosferoje yra 90-95 % anglies dioksido, paviršiaus temperatūra apie +500C 0 ) aparatui pasiekus 5 atmosferų ribą temperatūra siekė +150C0. Slėgis leidžiantis toliau didėjo, o juk pačios pesimistiškiausios mokslininkų prognozės skelbė, kad Veneros slėgis yra 5 atmosferos. Pasiekus 10 atmosferos slėgį temperatūra siekė +250 C0, slėgis toliau krito ir 24.96 km aukštyje zondas buvo sutraiškytas atmosferos slėgio. Zondas buvo apskaičiuotas atlaikyti 10 atmosferos slėgį.
Neįsijungė nešančiosios raketos 4 pakopos varikliai ir
erdvėlaivis liko skrieti dirbtinio Žemės palydovo orbitoje.
Buvo skirtas nusileisti Veneroje.
Po Venera 4 nesėkmės, Veneros 5 ir Veneros 6 nuleidžiamieji zondai buvo padaryti taip, kad atlaikytų 25 atmosferas.
1969 05 16 Nuleidžiamasis aparatas
(masė 405kg) 53 min leisdamasis į Venerą, matavo jos atmosferos fizikines ir chemines charakteristikas. Zondas buvo sutraiškytas Veneros atmosferos slėgio 19 km aukštyje pasiekus 27 atmosferų slėgį.
1969 05 17 Nuleidžiamasis aparatas (masė 405kg) 51 min leisdamasis į Venerą, matavo jos atmosferos fizikines ir chemines charakteristikas. Zondas buvo sutraiškytas Veneros atmosferos slėgio.
Po Veneros 6 ir 7 nesėkmių nuleidžiamieji zondai buvo perdaryti, kad atlaikytų net 150 atmosferų.
1970 12 15 Nuleidžiamasis aparatas (masė 500kg) leisdamasis į Venerą, matavo jos atmosferos fizikines ir chemines charakteristikas . Zondas sėkmingai pasiekė Veneros paviršių. Nusileidus veikė 23min. Paviršiuje buvo 90 atmosferų slėgis, temperatūra siekė +475C0.
Neįsijungė nešančiosios raketos 4 pakopos varikliai ir erdvėlaivis liko skrieti dirbtinio Žemės palydovo orbitoje. Orbita Perigelije: 195 km. Apogėjuje: 908 km. Buvo skirtas nusileisti Veneroje.