Kosmonautika


Space Ship One



Space Ship One

1 2004 06 21 Space Ship One


   2004 bir�elio 21 I� Kalifornijos Mohavio dykumos startav�s pirmasis pasaulyje privatus erdv�laivis "SpaceShipOne" s�kmingai gr��o � �em�.(Tai buvo 60 bandymas pagal program�) . "SpaceShipOne" pilotavo 62 met� Mike'as Melvillas (Maikas Melvilas) i� Piet� Afrikos Respublikos Kosmin� laiv� � reikiam� 15 kilometr� auk�t� i�k�l� l�ktuvas ne��jas "White Knight". Jo start� dykumoje u� 162 km � �iaur� nuo Los And�elo esan�iame aerodrome steb�jo t�kstan�iai �moni�. Erdv�laiviui atsipl��iant nuo ne��jo apie 80 sekund�i� jo greitis siek� 3,5 t�kst. kilometr� per valand� ir ma�daug pusketvirto karto vir�ijo garso greit�. Space ship One pasiek� 100km 124m ir kirto s�lygin� atmosferos ir kosmoso rib�. Iki �iol n� vienas priva�ios firmos erdv�laivis n�ra pakil�s � tok� auk�t�. Gegu�� per bandom�j� skryd� "SpaceShipOne" buvo pasiek�s 64 km auk�t�, padvigubindamas savo paties rekord�. Skryd�io metu ma�daug tris minutes pilotas buvo nesvarumo b�senos, kuri� kosmose patiria astronautai. �i b�sena truko tol, kol "SpaceShipOne" v�l gr��o � 60 kilometr� auk�t�. Kulkos formos erdv�laiv� u� milijardieriaus Paulo Alleno (Polo Aleno), vieno "Microsoft" �k�r�j�, l��as suk�r� 61-eri� met� konstruktorius Burtas Rutanas (Bertas Ratanas).
   Pirmas skrydis pagal program� buvo atliktas 2002 08 01
    2004 05 13 (56 bandymo metu) buvo pasiektas 64,67km auk�tis.
   Mike'as Melvillas (Maikas Melvilas) tapo �e�tas �mogus pabuv�s kosmin�j erdv�je skrendant balistine trajektorija iki tol:
   Pagal Mercury program�

   1961 05 05 1 Frydomas 7 Redstaun A.�epardas pasiek� 180 km. Auk�t�.
   1961 07 21 2 Liberti Belis 7 Redstaun V.Grisomas
   Raketiniu l�ktuvu X-15

   1963 Joseph Walker du kartus .(Auk��iausias 107km)
   Sojuz

   1975 04 05 V.Lazarevas ir O.Makarovas su Sojuz 18-1 patyrus avarij� teko leistis suborbitine trajektorija i� 190km auk��io.


Mike Melvill

2 2004 09 29 Space Ship One


   2004 09 29 Pirmasis privatus erdv�laivis "SpaceShipOne" (SS1), pakil�s antram skryd�iui i� Kalifornijos Mohavio aerodromo, s�kmingai gr��o � �em�. Tris tonas sveriant� aparat� pilotavo lak�nas bandytojas Michaelas Melvillas o kit� dviej� bendrakeleivi� vaidmen� atliko balasto mai�ai. Nuo �em�s laivas pakilo padedamas l�ktuvo ne��jo "White Knight", nuo kurio paskui atsiskyr� ma�daug 17 km auk�tyje ir pakilo � 109,1 km kirto s�lygin� atmosferos ir kosmoso rib� (100 km). �is auk�tis yra suborbitinis, ten jau jau�iama nesvarumo b�sena. I�buv�s ten apie 3 minutes, SS1 prad�jo savaranki�kai leistis ir s�kmingai pasiek� �em�. Ankstesnis skrydis buvo bandomasis, �io tikslas - gauti JAV �sik�rusios grup�s "X Prize Foundation" 10 mln. doleri� apdovanojim�, kur� �i grup� nusprend� skirti u� priva�i� asmen� sukonstruot� aparat�, sugeb�siant� dukart per dvi savaites nuskraidinti � kosmos� tris �mones arba j� svoriui ekvivalenti�k� balast�.



Brianas Binnie

3 2004 10 04 Space Ship One


   2004 10 04 Kalifornijos dykumoje nusileido pirmasis pasaulyje privatus pilotuojamas erdv�laivis "SpaceShipOne" (SS1), kuris �iuo antruoju per savait� skryd�iu ne tik susi��r� 10 mln. doleri� (28 mln. lit�) vert�s apdovanojim� komercin�ms kelion�ms � kosmos� skatinti, bet ir pasiek� nauj� auk��io rekord�. Trivietis raketinis l�ktuvas "SpaceShipOne",l�lktuv� vald� 51 met� Brianas Binnie, buv�s JAV karinio j�r� laivyno pilotas, "SpaceShipOne" buvo pakil�s � didesn�, nei siekta - 111 996 metr� - auk�t�, nut�p� 8 val. 14 min. vietos (18 val. 14 min. Lietuvos) laiku, o jo k�r�jai gavo vienos amerikie�i� grup�s �steigt� apdovanojim� "Ansari X Prize" u� laim�jim�, atveriant� keli� naujai komercini� kosmini� kelioni� erai.
   Vie�bu�i� magnatas Robertas Bigelow �urnalistams sak�, kad pasi�lys 25 i� 50-ies apdovanojimo milijon�, kurie bus paskirti u� pirm�j� privat� pilotuojam� erdv�laiv�, apskriesiant� aplink �em�. B.Rutanas sak�, kad "SpaceShipOne" dar gali b�ti naudojamas kaip bandomasis l�ktuvas rengiantis R.Bransono kompanijos "Virgin Galactic" skryd�iams. B.Rutanas ir kiti jo komandos nariai yra sak�, kad galutinis j� tikslas yra turistinio kosminio skryd�io kain� suma�inti iki nebrangaus automobilio kainos.

Сайт управляется системой uCoz