Kosmonautika


Shen Zhou


   Shevzhou sveria 8,5t ,ilgis 8,5m,skersmuo 3m.Sudarytas i� 3 moduli�. Priekyje 2t mas�s orbitinis modulis su 2 saul�s baterijomis.ry�io antena su prisijungimo mazgu.Viduryje k�gio pavidalo nuleid�iamasis modulis jame telpa 3 �mon�s.,prietais� skydas ir valdymo pultas. Galia 4 pagrindiniai varikliai ir dar 2 saul�s baterijos. Kurdami erdv�laiv� kinai naudojosi patobulinta rus� "Sojuz" technologija.
   � pirm� taikonaut� komand� buvo atrinkta 14 �moni� i� naikintuv� pilot� am�ius apie 30m ne auk�tesni� kaip 170cm svoris ne daugiau kaip 50 kg. Kinijos "taikonautai" - naujadaras, sudarytas i� kosmos� rei�kian�io �od�io "taikong", yra karo pilotai ir visi�kai pasireng� pirmoms kelion�ms � kosmos�.


Shen Zhau

1999 11 20 -1999 11 21 Shen Zhou-1


   I� Jiuguano kosmodromo paleista ne�an�ioji raketa Chang-Zheng-4B i�k�l� � 315-195km orbit� erdv�laiv� Shenhou (dievo laivas).Per 21val. Apskriej�s �em� 14 kart� jis s�kmingai nusileido.Skrido jutikliais apkai�iotas manekenas.

2001 01 09-2001 01 16 Shen Zhou-2


   I� Jiuguano kosmodromo paleista ne�an�ioji raketa CZ-2F Long March 2F i�k�l� � 197-335km orbita 90min apskriejimo period�. Per 7 dienas apskriejas �em� 108 kartus nusileido Mongolijoje. Skraidino 6 pelytes, vaisi� muselias,25 r��i� augalai ir 20000 s�kl�. Skryd�io metu veik� 64 prietaisai. Tarp j� krosnel�s kristal� auginimui,3 spektrometrai, i� Saul�s atskriejan�i� elektring� daleli� gaudykl�s. � �em� gr��o 15 prietais� ,biologini� ir technologini� eksperiment� konteineriai. Visa kita liko orbitiniame modulyje, kuris toliau skriejo aplink �eme 330km auk�tyje.

2002 03 25-2002 10 12 Shen Zhou-3


    2002 03 25 14:15 UTC (17:15 ) I� Jiuguano kosmodromo paleista ne�an�ioji "Long March-2F", i�k�l� erdv�laiv� Shenzhou-3" o nuleid�iamasis aparatas apskriejas 108 kartus �em� ir 04 01 atsiskyr�s nuo orbitinio modulio nusileido Mongolijoje. Pekino laboratorijoje i�sirito trys vi��iukai - i� kiau�ini�, kurie pabuvojo kosmose ir 108 kartus apskriejo �em� kin� kosminiu laivu "Shenzhou III". Pasak oficialiosios naujien� agent�ros Xinhua, i� viso kosmines s�lygas patyr� devyni vienos ypatingos Pietry�i� Kinijos vi�t� veisl�s kiau�iniai, bet gyvyb� i�sirito tik i� trij�. Mokslininkai pasirinko t� veisl� d�l to, kad tos vi�tos geneti�kai priklauso "labai grynai linijai". Tod�l bet kurie genetiniai poky�iai, s�lygoti kosmini� s�lyg�, b�t� tuoj pasteb�ti, sak� vadovaujantis mokslinis bendradarbis Yang Ningas. Du gaideliai ir vi�tyt� bus auginami, dauginami, tiriami. Mat � kosmos� kiau�iniai kilo jau apvaisinti. Juose jau buvo embrionai. Tas faktas, kad embrionai i�liko gyvi, anot Yang Ningo, rodo kokia sud�tinga yra gyvyb�s palaikymo sistema.
   Kol kas �mogaus dar nepilotuotame kin� erdv�laivyje buvo atliekami biologiniai, kosmini� med�iag� tyrimai, astronomijos steb�jimai, modeliuoti �mogaus med�iag� apykaitos procesai, i�bandyti, �vairiausiais davikliais apkabin�ti vietoj kosmonaut� susodinti manekenai. Tuo tarpu orbitinis modulis atsiskyr�s baland�io 1 nuo nuleid�iamo aparato 2821 kart� apskriejas �em� 2002 10 12 baig� savo skryd� �em�s atmosferoje.

2002 12 29-2003 09 09 Shen Zhou-4


    I� kosmodromo Jiuquan startavo raketa ne��ja "Chang Zheng-2F" su erdv�laiviu "Shen Zhou-4" �iame skrydyje bandoma gyvyb�s palaikymo sistema ir kita �ranga, kuri bus naudojama pilotuojant erdv�laiv� �mogui."Shenzhou IV" esama sud�tingesni� maneken� ir technikos negu ankstesniame erdv�laivyje "Shenzhou III Orbitinio modulio orbita buvo poskyrio kampas - 42,4 laipsniai., apskriejimo periodas - 91,2 min., auk�tis perig�lyje - 330,9 km, apog�juje - 337 km. 2003 01 05 nuleid�iamasis aparatas atsiskirias nuo orbitinio modulio nusileido Mongolijoje. Sausio 8 nuleid�iamoji kapsul� moksliniam institute buvo atidaryta ir nustatyta kad �ranga ,moksliniai ir biologiniai buvo nepa�eisti. Kapsuliai buvo s�klos 100 ru�i� Taip pat ry�iai, kukur�zai ,vaisiai ,g�l�s ,vaistai. Viskas buvo i�imta ir prad�ta atlikin�ti su jais moksliniai tyrimai Orbitinis modulis nuo sausio 5 skriej�s aplink �em� sudeg� atmosferoj 2003 09 09d.



Yang Liwei

2003 10 15 Shen Zhou-5


    2003 10 15 i� Jiuguano kosmodromo raketa ne��je Chang Zheng-2F i�ved� � orbit� kosmin� laiv� Shen Zhou-5 su pirmu kinijos taikonautu Yang Liwei. Po atskirimo nuo raketos ne��jos, . Orbitinio modulio orbita buvo poskyrio kampas - 42,4 laipsniai., apskriejimo periodas - 89,6 min., auk�tis perig�lyje - 200 km, apog�juje - 350 km. Pirmas kinijos kosmonautas gim� 1965 m Saizhong 1983 m big� viduri� mokykl� 1987 tarnavo armijoj papulkinikiu 1993 atrinktas � kosmonaut� b�r� treniruotis prad�jo 1999m ved�s Zhang Yumei turi s�n�.s Shen Zhou-5 kland�iai nusileido Vidin�s Mongolijos provincijoje �iaur�s Kinijoje. 21 valand� trukusio skryd�io metu J. Liv�jus (Yang Liwei) su erdv�laiviu "Shenzhou 5" ("Magi�kas laivas") 14 kart� apskriejo �em� ir �veik� 600 t�kst. Kilometr� Stabdoma giganti�ko para�iuto bronzos spalvos kapsul� su "taikonautu", kurio pavadinimas yra padarytas i� kini�ko �od�io, rei�kian�io kosmos�, �altoje, saul�s nutviekstoje Vidin�s Mongolijos step�je nusileido ma�daug 6 val. 23 min. vietos (1 val. 23 min. Lietuvos) laiku. Yang Liwei (Jang Liv�jus pasirod�s i� "Shenzhou V" kapsul�s pamojavo j� sveikinan�iam 600 pareig�n�, technini� darbuotoj� ir policinink� b�riui. Misija, kurios metu pirmasis Kinijos pilotuojamas erdv�laivis �em� apskriejo 14 kart�, u�truko 21 valand�.


Shenzhau 6

2005 10 12 Shen Zhou-6


   2005 Spalio 12 Kinai paleido Shenzhau 6 (�gula Fei Junlong, Nie Haisheng). Skrydis tes�si 4 d. 19 val. 33min. Nusileido 2005 10 16.


09 27 Zhai Zhigang atliko 14 min pirm� Kinijos istorijoje i��jim� � atvir� erdv�.

2008 09 25 Shen Zhou-7


   2008 09 25 Kinijos raketa ne��ja Changzheng i�k�l� pilotuojam� erdv�laiv� Shenzhou 7 � orbit� aplink �em�. (�gula: Zhai Zhigang, Liu Boming, Jing Haipeng). 09 27 Zhai Zhigang atliko 14min pirm� Kinijos istorijoje i��jim� � atvir� erdv�. 09 28 nusileido Vidin�s Mongolijos teritorijoje. Skrydis tes�si 2d 20val. 27min

Сайт управляется системой uCoz